Ćėąāķą’ Ńėó÷ąéķą’ ńņšąķčöą


Ļīėåēķīå:

Źąź ńäåėąņü šąēćīāīš ļīėåēķūģ č ļšč’ņķūģ Źąź ńäåėąņü īįśåģķóž ēāåēäó ńāīčģč šóźąģč Źąź ńäåėąņü ņī, ÷ņī äåėąņü ķå õī÷åņń’? Źąź ńäåėąņü ļīćšåģóųźó Źąź ńäåėąņü ņąź ÷ņīįū ęåķłčķū ńąģč ēķąźīģčėčńü ń āąģč Źąź ńäåėąņü čäåž źīģģåš÷åńźīé Źąź ńäåėąņü õīšīųóž šąńņ’ęźó ķīć? Źąź ńäåėąņü ķąų šąēóģ ēäīšīāūģ? Źąź ńäåėąņü, ÷ņīįū ėžäč īįģąķūāąėč ģåķüųå Āīļšīń 4. Źąź ńäåėąņü ņąź, ÷ņīįū āąń óāąęąėč č öåķčėč? Źąź ńäåėąņü ėó÷ųå ńåįå č äšóćčģ ėžä’ģ Źąź ńäåėąņü ńāčäąķčå čķņåšåńķūģ?


Źąņåćīščč:

Ąšõčņåźņ󚹥ńņšīķīģč’Įčīėīćč’Ćåīćšąōč’Ćåīėīćč’ČķōīšģąņčźąČńźóńńņāīČńņīšč’Źóėčķąšč’ŹóėüņóšąĢąšźåņčķćĢąņåģąņčźąĢåäčöčķąĢåķåäęģåķņĪõšąķą ņšóäąĻšąāīĻšīčēāīäńņāīĻńčõīėīćč’Šåėčćč’Ńīöčīėīćč’ŃļīšņŅåõķčźąŌčēčźąŌčėīńīōč’Õčģč’Żźīėīćč’ŻźīķīģčźąŻėåźņšīķčźą






Straipsnis. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės





1. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

2. Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis).

3. Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti.

4. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.

5. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

6. Būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo.

7. Būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

8. Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą.

9. Įstatymai ar šalių susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindus.







Date: 2015-05-05; view: 445; Ķąšóųåķčå ąāņīšńźčõ ļšąā



mydocx.ru - 2015-2024 year. (0.006 sec.) Āńå ģąņåščąėū ļšåäńņąāėåķķūå ķą ńąéņå čńźėž÷čņåėüķī ń öåėüž īēķąźīģėåķč’ ÷čņąņåė’ģč č ķå ļšåńėåäóžņ źīģģåš÷åńźčõ öåėåé čėč ķąšóųåķčå ąāņīšńźčõ ļšąā - Ļīęąėīāąņüń’ ķą ļóįėčźąöčž