Ļīėåēķīå:
Źąź ńäåėąņü šąēćīāīš ļīėåēķūģ č ļšč’ņķūģ
Źąź ńäåėąņü īįśåģķóž ēāåēäó ńāīčģč šóźąģč
Źąź ńäåėąņü ņī, ÷ņī äåėąņü ķå õī÷åņń’?
Źąź ńäåėąņü ļīćšåģóųźó
Źąź ńäåėąņü ņąź ÷ņīįū ęåķłčķū ńąģč ēķąźīģčėčńü ń āąģč
Źąź ńäåėąņü čäåž źīģģåš÷åńźīé
Źąź ńäåėąņü õīšīųóž šąńņ’ęźó ķīć?
Źąź ńäåėąņü ķąų šąēóģ ēäīšīāūģ?
Źąź ńäåėąņü, ÷ņīįū ėžäč īįģąķūāąėč ģåķüųå
Āīļšīń 4. Źąź ńäåėąņü ņąź, ÷ņīįū āąń óāąęąėč č öåķčėč?
Źąź ńäåėąņü ėó÷ųå ńåįå č äšóćčģ ėžä’ģ
Źąź ńäåėąņü ńāčäąķčå čķņåšåńķūģ?
Źąņåćīščč:
Ąšõčņåźņ󚹥ńņšīķīģč’Įčīėīćč’Ćåīćšąōč’Ćåīėīćč’ČķōīšģąņčźąČńźóńńņāīČńņīšč’Źóėčķąšč’ŹóėüņóšąĢąšźåņčķćĢąņåģąņčźąĢåäčöčķąĢåķåäęģåķņĪõšąķą ņšóäąĻšąāīĻšīčēāīäńņāīĻńčõīėīćč’Šåėčćč’Ńīöčīėīćč’ŃļīšņŅåõķčźąŌčēčźąŌčėīńīōč’Õčģč’Żźīėīćč’ŻźīķīģčźąŻėåźņšīķčźą
|
Straipsnis. Klaidinančios reklamos samprata
1. Pagal šį skirsnį klaidinančia reklama laikoma bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skleidžiama su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimą (teikimą), kai ji bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dėl jos klaidinančio pobūdžio atsirado žalos. 2. Vertinant, ar žalą lėmusi reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumą, visapusiškumą ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali jų teisingumo pagrįsti reklamos skelbimo metu. Ar pakanka teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Skelbiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nelaikomi asmenų, kurių veikla nesusijusi su skleidžiama informacija, parodymai; 2) reklamos skleidžiama informacija yra nevisapusiška, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurią paskelbti atsižvelgiant į kitą toje reklamoje esančią informaciją būtina, kad nebūtų suklaidinti reklamos vartotojai; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad jos vartotojai gali suvokti reklamoje esantį numanomą klaidinantį teiginį; 4) reklamos vartotojai pagal reklamos pateikimo būdą ir formą susidaro nuomonę, kad skleidžiama informacija yra teisinga, visapusiška, ir priima tokius sprendimus, kurių atitinkamomis aplinkybėmis galima tikėtis iš eilinio reklamos vartotojo. 3. Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, turi būti atsižvelgiama į joje esančią informaciją apie: 1) reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę, firmos vardą, prekės ar paslaugos ženklą, autorines teises ar gretutines teises, patentus, licencijas ir pan.; 2) prekes ir paslaugas jų gamybos vietą ar kilmę, prekės gamintojo ar paslaugų tiekėjo identiškumą, patyrimą ar kvalifikaciją, pagaminimo laiką, gamybos būdą, paskirtį, kiekį, sudėtį, energetinę vertę, vartojamąsias savybes, atitikimą paskirčiai ir tinkamumą vartoti (naudoti), patikros laiką, vietą, būdą bei įvertinimus, vartojimo (naudojimo) būdą, prekių (paslaugų) ir nustatyto standarto atitikimą, sertifikavimą, oficialų prekės pripažinimą ir apdovanojimą mugėse, parodose, premijas, dovanas ar prizus, suteiktus už įsigyjamas prekes ar paslaugas, arba panaudotus mokslinius ar profesinius terminus arba bandymų techninius ar statistinius duomenis ir pan.; 3) prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas kainą ar jos apskaičiavimo būdą, mokėjimo sąlygas, garantijas, pristatymo, keitimo, remonto, aptarnavimo, grąžinimo sąlygas, pardavimo ar tiekimo mastą, specialiosios ofertos priežastį ar tikslą ir pan.; 4) prekių ar paslaugų lyginimą (gretinimą) su kitomis prekėmis ar paslaugomis.
Date: 2015-05-05; view: 430; Ķąšóųåķčå ąāņīšńźčõ ļšąā |